Vašingtonas, balandžio 4 d. (AFP–BNS). JAV federalinei valdžiai niekaip nesutariant dėl minimalaus valandinio darbo užmokesčio padidinimo, šalies valstijos ir net miestai imasi savo iniciatyvos priartėti prie 15 JAV dolerio minimalios ribos.
Kai kurie Amerikos miestai jau surengė vietinius referendumus, kad gerokai didesnis minimalus valandinis darbo užmokestis taptų realybe tūkstančiams darbuotojų. Savo ruožtu šalyje oficialus minimalus valandinis darbo užmokestis nuo 2009 metais siekia 7,25 JAV dolerio.
Neseniai Niujorko valstija tapo dar viena JAV valstija, kuri paėmė reikalus į savo rakas. Valstijos įstatymų leidėjams pavyko pasiekti susitarimą su valstijos gubernatoriumi Andrew Cuomo'u (Endriu Kuomas) dėl plano Niujorke minimalų darbo užmokestį iki 2018 metų padidinti iki 15 JAV dolerio.
Remiantis susitarimu, kituose valstijos miestuose valandinis atlyginimas didės lėčiau ir iki 2020 metų pabaigos turėtų pasiekti 12,50 JAV dolerio.
Minimalaus valandinio darbo užmokesčio klausimas aktualus ir kandidatams į JAV prezidentus. Demokratų partijos kandidatais prezidento rinkimuose siekiantys tapti Hillary Clinton (Hilari Klinto) ir Bernie'is Sandersas (Bernis Sandersas) abu pasisako už minimalios valandinės algos didinimą, tačiau nesutaria dėl didinimo masto ir tempo.
Buvusi JAV valstybės sekretorė pasisako už mažesnį ir lėtesnį minimalaus valandinio darbo užmokesčio didinimą. O Vermonto valstijos senatorius nori, kad jis būtų padvigubintas.
Kalbant apie respublikonus, išskyrus šios partijos kandidatą 2012 metų kampanijos metu Mittą Romney'į (Mitą Romnį), Respublikonų partija paprastai pasisako prieš minimalaus valandinio darbo užmokesčio didinimą teigdami, kad dėl to darbdaviai gali pradėti atleisti žmones.
Kadangi respublikonai pastaruosius penkerius metus kontroliuoja JAV Kongresą, federalinis minimalus valandinis darbo užmokestis taip ir lieka nepakeistas ir šiuo metu yra trečdaliu mažesnis nei Prancūzijoje, Belgijoje ir kitose turtingose Europos šalyse, rodo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos duomenys.
Kaip ir daugelyje šalių, kur kairieji ir dešinieji nesutaria dėl itin svarbių klausimų, veiksmų imamasi vietos valdžios lygiu. Šiuo metu minimalus valandinis darbo užmokestis už federalinį yra didesnis 29-iose JAV valstijose ir pačioje sostinėje Vašingtone. Niujorke jis sudaro 9 JAV dolerius, o Kalifornijoje – 10 JAV dolerių. Stambios kompanijos Sietle nuo sausio 1 d. už valandą moka 13 JAV dolerių. Niujorke greito aptarnavimo restoranuose dirbantieji gauna mažiausiai 10,50 JAV dolerio už valandą.
Iš viso 18 valstijų nuo 2013 metų savanoriškai padidino valandinį minimumą. Kai kurios jų rengė vietos referendumus. Manoma, kad nauja panašių sprendimų banga atvilnys 2016 metais.
Didžiausi pokyčiai bręsta gausiausiai gyvenamoje Kalifornijos valstijoje, kur vietos valdžia neseniai sutarė laipsniškai didinti minimalų valandinį darbo užmokestį, kas šis iki 2023 metų pasiektų 15 JAV dolerių. Manoma, kad stambios kompanijos šį tikslą pasieks gerokai anksčiau.
Toks sprendimas turėtų paveikti trečdalį dirbančiųjų Kalifornijoje.
H. Clinton pasveikino tokį susitarimą, kurį pavadino „dideliu darbuotojų laimėjimu“. Tiesa, pati ji pasisako už federalinio valandinio minimumo didinimą nuo 7,25 iki 12 JAV dolerių.
Ekspertų teigimu, staigus minimalios valandinės algos padidinimas skirtinguose JAV kraštuose būtų jaučiamas nevienodai, nes santykinai skurdesniuose šalies pietuose pragyvenimo lygis yra žemesnis nei turtingose JAV pakrantėse. Atlyginimo padidinimą pajustų, tarkime, Misisipės gyventojai. Tačiau San Franciske atlyginimai jau yra dideli.
Savo ruožtu Respublikonų partijos kandidatu artėjančiuose JAV prezidento rinkimuose siekiantis milijardierius Donald Trumpas (Donaldas Trampas) dar lapkritį pareiškė, kad atlyginimai šalyje yra per dideli, dėl ko nukenčia Amerikos konkurencingumas.
BNS
