Ar žinote, kad per metus kiekvienas lietuvis išmeta apie 50 kg maisto atliekų, kurių dalis dar nesugedusi ir tinkama vartoti. Visi puikiai žinome, kad planuodami pirkinius ne tik sutaupome, bet ir išvengiame nereikalingų pirkinių, na o maisto atžvilgiu – mažiau išmetame nesuvartotų maisto produktų. Ekspertai pateikia ir praktiškus patarimus, padėsiančius mažinti maisto atliekas.
Remiantis Aplinkos ministerijos Atliekų departamento duomenimis, kasmet išmetamų maisto atliekų kiekis Lietuvoje sudaro beveik 12 proc. bendrų atliekų - gyventojai išmeta apie 80 tūkst. tonų maisto likučių, na o vienas gyventojas per metus išmeta apie 50 kg maisto atliekų, kurių dalis dar tinkama vartoti. Europos Sąjungoje šie rodikliai siekia - apie 88 mln. tonų maisto ir tai yra apie 20 proc. viso pagaminto maisto - maistas prarandamas arba išmetamas visoje maisto tiekimo grandinėje: ūkiuose, perdirbimo ir gamybos įmonėse, parduotuvėse, restoranuose ir valgyklose, namuose.
Maisto švaistymas be abejonės turi didžiulį neigiamą poveikį ribotiems gamtos ištekliams ir aplinkai. Pasak VšĮ „Tikra mityba“ direktorės Danguolės Gasparavičienės, siekdami mažinti maisto švaistymą turėtume atsižvelgti ne tik į maisto pramonės įmones, bet ir į namų ūkius:
„Maisto gaminimo įpročius bei subtilybes diktuoja ne tik mitybos specialistai, virtuvių šefai ar maisto žinovai, bet ir nuolatos greitėjantis gyvenimo tempas. Kad mažintume maisto atliekas namuose visų pirma turėtume pirkti maisto tiek, kiek mums jo reikia, o tai lengviausia padaryti planuojant visos savaitės valgiaraštį. Kiekviena šeimininkė suplanavusi, ką gamins, apžiūrėjusi maisto produktų likučius šaldytuve, tikrai gali išvengti maisto švaistymo, na ir piniginės plonėjimo,“- teigia D. Gasparavičienė.
Pagrindiniai žingsniai siekiant mažinti išmetamo maisto kiekį, pasak specialistės, labai praktiški:
- Sudaryti savaitės valgiaraštį ir patikrinti turimas maisto atsargas;
- Eiti apsipirkti tik su iš anksto paruoštu maisto produktų sąrašu;
- Pirkti tiksliai tik to, ko reikia;
- Renkantis maisto produktus atidžiai stebėti tinkamumo vartoti datas;
- Maistą šaldytuve laikyti pagal gamintojo nurodytas laikymo sąlygas;
- Neprigaminti maisto tiek, kad paskui jį reikėtų išmesti. Na, o jei taip atsitiko, tai visuomet yra galimybė, padalinus į mažesnes porcijas jį tinkamai užšaldyti.
„Dažnai šeimininkės nepagrįstai baiminasi šaldytų maisto produktų. Tačiau esant tokiam greitam gyvenimo tempui, šaldyti maisto produktai gali praversti ir sutaupyti nemažai laiko. Aišku, nėra kalbos, kad sveikiausia ir naudingiausia čia ir dabar pagamintas maistas, bet pravartu turėti ir maisto produktų atsargų šaldiklyje. Juk vasarą atlikus namų darbus: prisišaldžius savo sodo ar daržo uogų, vaisių, įvairių daržovių ar žolelių jomis mėgautis galime visą žiemą, ir tai yra tikrai naudingiau, nei prekybos centre žiemą nupirktas iš kažkur toli atvežtas vaisius ar daržovė, - teigia D. Gasparavičienė, - Be to, iš anksto tinkamai pasiruošus pusgaminių, tinkamai juos užšaldžius, galima sutaupyti nemažai laiko virtuvėje, kai būsite pavargę po dienos darbų.“
Mitybos ekspertė tikina, kad šaldymas yra vienas iš geriausių ir patogiausių konservavimo būdų norint išsaugoti maisto produktų maistinę vertę, kurį žmonės naudoja nuo seno, kad ilgiau išlaikyti maisto produktus. Tinkamai užšaldant išlieka apie 85-90 proc. biologiškai vertingų medžiagų, išlaikoma spalva, aromatas. Be to, konservuojant šiuo būdu nenaudojami jokie pridėtiniai ingredientai: konservavimo medžiagos, druska ir pan. Yra daug mitų susijusių su šaldytu maistu, tačiau ne visais jais galima tikėti.
„Neperdirbti ar perdirbti maisto produktai gali būti sušaldomi tik tokiuose įrenginiuose, kurie turi sušaldymo funkciją. Sušaldomi maisto produktai (mėsa, žuvis, paukštiena jų pusgaminiai ir kt.) turi būti kokybiški. Negalima sušaldyti maisto produktų, kurių tinkamumo vartoti terminas trumpesnis nei 2/3 termino nuo produkto įsigijimo datos. Visi maisto produktai prieš sušaldymą gali būti apdorojami, t.y. rūšiuojami, nuvalomi, supjaustomi, sukapojami, iškaulinami, kaitinami, brandinami, vakuumuojami ir t.t. Rekomenduojama šaldyti kuo mažesniais kiekiais, kad sušaldomas maisto produktas greičiau praeitų per maksimalios ledo kristalizacijos temperatūros diapazoną, kuris dažniausiai būna nuo –1º C iki – 5º C,“ – teigia D.Gasparavičienė.
Prieš sušaldant maisto produktus, jie turi būti sudedami į specialiai tam skirtus maišelius, dėžutes ar vakumuojami. Rekomenduojama produktus sušaldyti reikiamomis porcijomis, kad nereikėtų per daug atšildyto maisto išmesti. Sušaldymas laikomas visiškai užbaigtu tada, kai temperatūra produkto viduje arba tarp produktų pasiekia –18º C.
Tačiau ne mažiau svarbus ir tinkamas atšildymas. Šaldytą mėsą, paukštieną, pusgaminius reikėtų atšildyti šaldytuve 0-6º C temperatūroje. Šaldytas daržoves, uogas, žalumynus rekomenduojama iškart termiškai apdoroti, be atšildymo. Atšildyti maisto produktai per 24 valandas turėtų būti panaudojami patiekalų gamybai. Na ir nepamiršti, kad draudžiama pakartotinai užšaldyti atšildytą maistą.
Specialistė teigia, kad gaminant maistą naudodami šaldytus produktus jūs visus metus galėsite valgyti platų sezoninių daržovių ar uogų asortimentą, žinoma, šviežias produktas yra geriau, tačiau jei jau jis pabuvo šaldytuve dieną ar dvi, jis praranda savo šviežumą, be to, šiltuoju metų sezonu, kol atsigabename produktus iki namų, jie taip pat praranda dalį savo šviežumo.
Kai maistą gamindami naudojame šaldytus produktus, jų atsišildome tik tiek, kiek reikia konkrečiam patiekalui ar patiekalams, taigi, išvengiame maisto produktų išmetimo, jei jų lieka. Šaldyti produktai itin gelbsti, kai norime pagaminti greitai, neturime laiko sukioti prie viryklės, kas jau tampa savaitgalio pramoga. Todėl neretai imame iš šaldiklio šaldytas daržoves, blynelius ar koldūnus, vištienos kepsnelius, ar net uogas prie deserto.
Žinomas virtuvės šefas Ruslanas Bolgovas pasakoja, kad kartais ir jis nevengia gaminti iš šaldytų produktų:
„Negali būti blogo šaldyto maisto, čia tas pats, kaip bijoti džiovintų grybų ir panašiai, gali būti tik neteisingas laikymo būdas ar atlaidinimas, - pasakoja virtuvės šefas, - Jei noriu pagaminti skanų žuvies patiekalą, aš visuomet renkuosi tik šaldytą žuvį ar jūros gėrybes: esu tikras, kad ji šaldyta iš karto laive, be to, iki Lietuvos atgabenti šviežią žuvį yra tikrai ne mažas iššūkis, kai kurių rūšių žuvies nešaldytos čia tiesiog negalime įsigyti.“
Gaminami šaldytą žuvį ne tik visus metus galite gaminti skaniai ir įvairias jos rūšis, be to, šaldyta žuvis būna jau paruošta gaminti: švari, išvalyta, todėl sutaupote ir laiko.
Kalbėdamas apie maisto gaminimą iš šaldytų produktų jis pabrėžia, kad visuomet svarbu, ką gaminate ir kam: ar tai iškilminga šventinė vakarienė, kuriai turite pusę dienos laiko, ar tai jaukus netikėtas draugų susibūrimas, kai norite greitai ir skaniai pavaišinti juos.
„Jei norite greitai ir skaniai pagaminti, paruošti šaldyti vištienos kepsneliai, įvairūs svogūnų žiedai ar net mėsos paplotėliai mėsainiams – puikus pasirinkimas. Pagalvokite, kiek sugaištumėte laiko juos paruošti, - pasakoja virtuvės šefas, - Bet to, tokius produktus gaminančios įmonės ne tik turi specialias technologijas, bet visuomet naudoja šviežią žaliavą, tinkamus ingredientus.“
Kad šaldyti maisto produktai būtų tinkamai pagaminti, svarbu nepulti iš karto juos dėti į didelę kaitrą: iš pradžių žemesnėje temperatūroje, vėliau didesnėje.
Atminkite, kad šaldyti galima: vaisius ir daržoves, riešutus, pupeles, grūdus, jūros gėrybes, šviežią arba jau termiškai apdorotą (keptą arba virtą mėsą) ir jos gaminius, makaronus, sriubas, troškinius, pomidorų padažus, duoną, tortilijas ir kitus kepinius (duoną ir pan.), žalią tešlą. Kai kuriuos šaldytus produktus prieš naudojant produktų galima net neatšildyti, tiesiai naudoti gaminimui – pavyzdžiui tarkuotas sūris, jis šaldiklyje gali būti 4 mėn. ir išimtas iš karto gaminti, taip pat vištienos kepsneliai, įvairūs troškiniai, kepintos šaldytos bulvytės.
Tačiau verta atminti, kad yra produktų, kurių šaldyti netinka, tai: žali kiaušiniai, kietai virti kiaušiniai, itin vandeningos daržovės tokios kaip salotų, agurkų, ridikėlių, taip pat iš kiaušinių pagamintų padažų, pvz. majonezo, paprasto jogurto, liesos varškės ar pieno grietinėlės.
Laima Staknytė-Patinskienė
„KG Group“
