Daugiau individualios pagalbos mokymosi sunkumų patiriantiems mokiniams tinkamai pasirengti mokytis aukštesnėje klasėje. Laiku atpažįstami mokinių polinkiai ir teikiamos rekomendacijos padėti pasirinkti tolesnį studijų ar profesinės karjeros kelią. Daugiau motyvacijos siekti gerų rezultatų nuosekliai mokantis ir mažiau mokinių patikrinimų.
Tai padės pasiekti ugdymo kokybei svarbūs Švietimo įstatymo pakeitimai. Įstatymo projektą parengė ir Vyriausybei pateikė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
„Šiais pokyčiais siekiame, kad visi mokiniai, nesvarbu, kur jie gyvena, kokia yra juos supanti socialinė ar ekonominė aplinka, ar jų poreikiai, turėtų geriausias starto pozicijas. Galėtų nuosekliai mokytis nesusidurdami su barjerais ar trukdžiais, išvengtų emocinės įtampos, patirtų sėkmę ir būtų tinkamai pasirengę rinktis norimą, jų polinkius atitinkantį karjeros kelią ateityje“, - sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.
Švietimo įstatymo pokyčiai papildys jau ankstesnius sprendimus, kuriais siekiama ugdymo kokybės gerėjimo: bendrųjų ugdymo programų peržiūra, sustiprintas mokyklų tinklas (neliko mažesnių nei 60 vaikų mokyklų, jungtinių 5-8 klasių), „Tūkstantmečio mokyklų“ programa.
Svarbiausia – kokybiška pagalba mokiniui, nacionalinių patikrinimų mažės
Tarp svarbiausių siūlymų – daugiau ir operatyvesnės pagalbos mokymosi sunkumų patiriantiems mokiniams. Bus stiprinamas grįžtamojo ryšio teikimas mokiniui ir mokytojui. Nacionaliniai mokinių pasiekimų patikrinimai turi būti naudojami ne konkurencijai, o grįžtamajam ryšiui ir pagalbai. Vienas svarbiausių tikslų – padėti mokiniams kuo geriau pasiruošti mokytis aukštesnėje klasėje.
Jau dabar Švietimo įstatyme yra numatyta, kad mokiniams, nepasiekusiems patenkinamo pasiekimų lygmens nacionalinių mokinių pasiekimų patikrinimų metu, mokyklos turėtų teikti reikalingą mokymo(si) pagalbą. Tam yra suplanuotos ir papildomos lėšos 2023 m. biudžete. Todėl svarbu užtikrinti, kad visi 4 ir 8 klasių mokiniai dalyvautų nacionaliniuose mokinių pasiekimų patikrinimuose.
Ministerija siūlo mažinti nacionalinių mokinių pasiekimų patikrinimų skaičių, atsisakant patikrinimų 6 klasėje, orientuojantis ne į kiekybę, bet į kokybę ir tikslingą rezultatų panaudojimą.
Siekiama patikrinimų rezultatus naudoti teikti grįžtamajam ryšiui mokiniams, tėvams ir mokytojams bei reikalingai pagalbai mokiniui numatyti. Iki šiol nacionaliniai pasiekimų patikrinimai nebuvo privalomi, tačiau juose dalyvauja apie 96,4 proc. mokinių visose šalies bendrojo ugdymo įstaigose.
Pagal siūlomas pataisas, nuo 2024-2025 mokslo metų šie mokinių pasiekimų patikrinimai tampa visuotini 4 klasėje, kai jie baigia pradinio ugdymo programą, ir 8 klasėje, kai mokiniai baigia pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį.
„Pastebėta, kad savivaldybėse, kuriose ugdymo organizavimo ir pagalbos teikimo sprendimai priimami remiantis patikrinimų duomenimis, mokinių pasiekimai gerėja. Toks ir yra šių pasiekimų patikrinimų tikslas – padėti siekti geresnių rezultatų, laiku pastebėti silpnąsias vietas, suteikti reikiamą mokymosi pagalbą. Mokiniams, nepasiekusiems patenkinamo pasiekimų lygmens, bus sudaromas individualus mokymosi pasiekimų gerinimo planas ir suteikiama reikalinga pagalba“, - sako ministrė.
Stiprinamas mokinių pasirengimas mokytis vidurinio ugdymo programoje
Siūloma nustatyti, kad pagrindinis išsilavinimas būtų įgyjamas ne tik baigus pagrindinio ugdymo programą, bet ir išlaikius pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimus (PUPP) patenkinamais pažymiais, t. y. bent 4 balais. Ši nuostata būtų pradėta taikyti 2025 m. baigiantiems dešimtą / II gimnazijos klasę.
Pirmieji pokyčių naudą pajus ir daugiau pagalbos sulauks dabartiniai aštuntokai. Šiais mokslo metais iš nacionalinio mokinių pasiekimų patikrinimo surinkę keturis ir mažiau balų, šie mokiniai nuo 2023 metų rugsėjo, jau būdami devintokai, sulauks papildomų konsultacijų. Būdami dešimtokais, 2025 metų pavasarį jie laikys pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimus (PUPP). Tam, kad baigtų pagrindinį ugdymą (10 klasių), jiems reikės patikrinimo metu pasiekti bent slenkstinį lygį, t.y., gauti bent 4 balus.
Nepasiekę šio žemiausio lygmens, mokiniai turės galimybę susistiprinti žinias ir perlaikyti PUPP dar tais pačiais mokslo metais. Šiuo metu galimybės perlaikyti patikrinimą nėra. Mokiniams taip pat galės būti siūloma kartoti 10-ąją / II gimnazijos klasės kursą gimnazijoje arba profesinėje mokykloje, arba atskirai mokytis konkretaus dalyko ir taip pasirengti pasiekimų patikrinimui kitais metais.
„Svarbiausias tikslas, kad mokiniai į III gimnazijos klasę ateitų pasirengę mokytis joje, o vėliau sėkmingai užbaigtų vidurinio ugdymo programą. Svarbu, kad mokiniams būtų teikiamos profesionalios karjeros konsultavimo paslaugos, kurios laiku padėtų atpažinti turimus polinkius ir pasirinkti giliau mokytis norimus dalykus arba rinktis baigti vidurinį ugdymą kartu įgyjant profesiją.
Mokytojai pastebi, kad dalis mokinių į III gimnazijos klasę ateina neturėdami reikalingų minimalių žinių ir gebėjimų, todėl jie praranda bet kokią motyvaciją siekti net ir minimalių tikslų paskutinėse gimnazijų klasėse. Dėl šios priežasties ir jų brandos egzaminų rezultatai būna prasti. Kai paskutinėse gimnazijos klasėse mokysis pasirengę mokiniai, išvysime ir geresnius egzaminų rezultatus. Visiems mokiniams, priklausomai nuo jų polinkių, gabumų ir motyvacijos, turime sudaryti sąlygas pasiekti mokymosi sėkmę “, - sako J. Šiugždinienė.
Nuo 2024-2025 mokslo metų baigiant II gimnazijos klasę, būtų tikrinami lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir gimtųjų kalbų ir literatūros (tik tautinių mažumų mokyklose) pasiekimai, ateityje taip pat gali būti vertinami visuomeninio ugdymo, gamtos mokslų ar užsienio kalbų pasiekimai. Dėl konkrečių dalykų, kurių pasiekimų patikrinimai vyktų konkrečiais mokslo metais, sprendimą priimtų švietimo, mokslo ir sporto ministras.
Nuo 2029–2030 mokslo metų mokytis gimnazijos III klasėje galės išlaikiusieji pasiekimų patikrinimus ne mažiau kaip 5 balais (pasiekę patenkinamą pasiekimų lygmenį).
Mokiniai, gavę 4 balus, galės mokytis savo gimnazijoje, jeigu į vidurinio ugdymo programą įtraukti profesinio mokymo programų moduliai. Nesurinkusiems nė 4 balų, bus galima perlaikyti testą tais pačiais mokslo metais, taip pat bus galima kartoti kursą toje pačioje mokykloje ar profesinėje mokykloje.
Šie pakeitimai aktualūs dabartiniams ketvirtokams. Šiai ketvirtokų kartai nuo 2023 metų rugsėjo (nuo pat 5 klasės) bus teikiama papildoma mokymosi pagalba tais atvejais, jei nacionalinių pasiekimų patikrinimai atskleis mokymosi spragas. Jiems atėjus į dešimtą klasę, atsirastų būtinybė PUPP išlaikyti bent 5 balais, jei norima toliau mokytis gimnazijoje.
Reikalavimai baigti pagrindinio ugdymo programą ar tęsti mokslus profesiniame mokyme išliks tokie patys – pasiekti bent slenkstinį pasiekimų lygmenį.
Taiklesnė švietimo pagalba
Švietimo įstatymu siūloma nustatyti, kad mokyklos Vaiko gerovės komisijai atlikus pirminį mokinių ugdymosi poreikių vertinimą, mokiniui būtų galima iš karto skirti reikalingą švietimo pagalbą.
Šios nuostatos keitimas leistų mokyklos vadovui priimti sprendimus nelaukiant, kol mokinys bus įvertintas savivaldybės pedagoginėje psichologinėje tarnyboje. Nauja tvarka leistų mokiniui švietimo pagalbą gauti greitai ir tikslingai.
Švietimo įstatymo pakeitimu numatoma peržiūrėti ir prevencinių programų įgyvendinimą. Siūloma palengvinti naštą savivaldybėms ir nacionaliniu mastu vykdyti prevencinių programų kokybės užtikrinimą bei nustatyti bendrus reikalavimus šioms programoms. Iki šiol kiekviena savivaldybė turėjo būti pasirengusi savo tvarką ir kriterijus. Ekspertinių pajėgumų šioje srityje trūkumas smarkiai apsunkindavo šį darbą. Po įstatymo pakeitimų mokyklos ir savivaldybės bus užtikrintos, kad renkasi kokybiškas prevencines programas, atliepiančias konkrečios mokinių grupės poreikius.
Orientyras - išsivysčiusių šalių praktika
Šiuo metu valstybė garantuoja visuotinį vidurinį ugdymą kiekvienam mokiniui, įgijusiam pagrindinį išsilavinimą (baigusiam 10 klasių), tačiau nėra reikalavimo pagrindinį išsilavinimą įgyti pasiekus kokį nors lygmenį. Todėl vidurinio išsilavinimo siekia ir tam nepasiruošę mokiniai, t. y. pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo metu gavę nepatenkinamą įvertinimą, nesurinkę nė 4 balų.
Daugumoje pažangių, ekonomiškai stiprių valstybių tam tikras pasiekimų rezultatas yra būtinas siekiant mokytis aukščiausiose klasėse ar gimnazijose. Daugelyje Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalių švietimo sistemose mokinių akademiniai pasiekimai yra tiesiogiai susiję su patekimu į vidurinį ugdymą ar gimnaziją - 28 iš 34 šalių narių akademinė informacija nurodo, į kokias vidurinio ugdymo programas mokiniai gali pretenduoti.
Maždaug pusė EBPO šalių (17) remiasi mokinių, visų ar tam tikrų dalykų, vidutiniais įvertinimais per vienerius ar kelerius mokslo metus baigiant pagrindinio ugdymo programą. 11 EBPO šalių remiasi pagrindinio ugdymo baigimo egzaminų rezultatais. Daugelis šalių derina metinius pasiekimų vidurkius su egzaminų rezultatais.
Kaip rodo EBPO šalių patirtis, nacionaliniams patikrinimams tapus privalomais, stipriai išauga mokinių motyvacija ir gerėja rezultatai.
„Nėra abejonių, kad ir Lietuvoje smarkiai keisis mokinių motyvacija, mokytojų dėmesys, kai patikrinimai taps visuotiniai. Mes turėsime galimybę stebėti, kaip sekasi mokiniams, ir teikti reikalingą pagalbą. Ilguoju laikotarpiu pasieksime, kad visos šalies mastu šie rezultatai gerės ir turės įtakos mūsų mokinių pasiekimams tarptautiniuose tyrimuose“, – pažymi J. Šiugždinienė.
ŠMM nuotrauka
