Ugdymo mokslai aukštosiose mokyklose pritraukia daugiau motyvuotų, geriau pasirengusių būsimų mokytojų, rodo ankstesnių metų priėmimo į aukštąsias mokyklas duomenys. Tačiau Lietuvos mokyklos, kaip ir daugelyje pasaulio šalių, susiduria su sunkumais ieškant mokytojų.
2022 m. pasirinkusiųjų universitetines pedagogikos studijas vidutinis visų įstojusiųjų stojimo balas (7,11) buvo labai artimas būsimų informacinių technologijų studentų vidutiniam balui (7,19) ir aukštesnis nei daugelio kitų populiarių studijų krypčių, pavyzdžiui, visuomenės sveikata (7,02), inžinerinės studijos (6,89), verslas ir viešoji vadyba (6,80), teisė (6,98) ir kt.
Praėjusiais metais norinčiųjų studijuoti ugdymo mokslų programas padaugėjo. Specialiąją pedagogiką pasirinko trečdaliu stojančiųjų daugiau nei ankstesniais metais. 83 baigiamųjų kursų ir pedagoginių profesinių studijų studentai sudarė išankstinio įsidarbinimo sutartis.
Atsižvelgus į 2022 m. studentų priėmimo skaičius, šiemet pagal poreikį skiriama dar daugiau valstybės finansuojamų vietų pradinio ugdymo, mokomojo dalyko pedagogikos, specialiosios pedagogikos studijų programose.
„Auga ir pedagogikos studijų absolventų įsidarbinimo lygis. 2022 m. baigusiųjų pedagogikos studijas ir tais pačiais metais įsidarbinusių mokykloje rodiklis siekė 64 proc. Beveik prieš dešimtmetį – 2013 m. – pedagogikos studijų absolventų įsidarbinimo rodiklis siekė vos 30 proc., 2018 m. – apie 40 proc.“, – pastebi švietimo, mokslo ir sporto viceministras Gintautas Jakštas.
Pasak viceministro, toks prastas įsidarbinimo pedagogais lygis praeityje buvo nulemtas to, kad priėmimas nebūdavo planuojamas: skirtos bendros vietos visoms specializacijoms. „Rezultatas toks, kad per 10 metų buvo parengta apie 2,2 tūkst. kūno kultūros mokytojų, kai jų iš viso Lietuvoje dirba apie 1,3 tūkst. O tų dalykų, kurių mokyklose trūksta, rengimas buvo praktiškai sustojęs. Planavimas specializacijos lygiu pradėtas 2021 m.“, – pažymi G. Jakštas.
Vidutinis mokytojų darbo užmokestis auga sparčiau nei bendras visų samdomų darbuotojų. Šių metų sausį mokytojų vidutinis darbo užmokestis visose savivaldybėse buvo didesnis nei visų profesijų tos savivaldybės samdomų darbuotojų darbo užmokesčio vidurkis. Vidutinis mokytojų darbo užmokestis stabiliai auga kasmet nuo 2019 m. Praėjusių metų ketvirtąjį ketvirtį, anot Valstybės duomenų agentūros, vidutinis mokytojų atlyginimas „į rankas“ siekė 1 408 eurus.
Augantis poreikis – visose ES šalyse
Nepaisant to, Lietuvos mokyklos susiduria su mokytojų pritraukimo iššūkiais. Tai jau nestebina, nes daugelis pasaulio šalių patiria augantį mokytojų poreikį: pedagogo profesiją renkasi per mažai jaunimo net ir tose šalyse, kuriose jų atlyginimai labai aukšti.
Su mokytojų trūkumu susiduria ir visos Europos Sąjungos (ES) šalys. Tai šių metų kovo mėnesį vykusiame ES Švietimo, jaunimo, kultūros ir sporto tarybos susitikime pažymėjo už inovacijas, mokslinius tyrimus, kultūrą, švietimą ir jaunimą atsakinga Europos Komisijos narė Mariya Gabriel.
Susitikimo metu visų ES valstybių narių atstovai pabrėžė, kad tam įtakos turi didėjantis mokytojų vidutinis amžius. Lietuvoje jis siekia 50 metų.
Taip pat svarbu pastebėti, kad trūksta ne tik mokytojų, bet ir kitų specialybių darbuotojų, kaip inžinierių, informacinių technologijų specialistų.
Norinčiųjų įsidarbinti mokytojais – 1,7 tūkst.
Lietuvoje mokykloms nelengva rasti kai kurių dalykų mokytojų, nors, Užimtumo tarnybos duomenimis, yra apie 1,7 tūkst. ieškančiųjų mokytojo darbo, o laisvų darbo vietų mokytojams siūloma dešimt kartų mažiau.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) sukurtoje darbo paieškos platformoje mokyklos skelbia ieškančios 35 mokytojų, kuriuos norėtų įdarbinti iki birželio pabaigos. Iš viso Lietuvoje dirba apie 45 tūkst. pedagogų. Vis dažniau kyla diskusijos apie mokytojų kaitą. ŠMSM siekia turėti kuo objektyvesnį vaizdą apie tikrąją padėtį.
„Pernai sukūrėme mokytojų darbo paieškos platformą, kad mokyklos ir mokytojai patogiau surastų vieni kitus. Kviečiu aktyviai ja naudotis, skelbti apie laisvas darbo vietas mokytojams, švietimo pagalbos specialistams, mokytojo padėjėjams ir kitiems su mokinių ugdymu susijusiems darbuotojams.
Tai yra įrankis tiek darbuotojų ieškančioms švietimo įstaigoms, tiek įsidarbinti norintiems mokytojams. Jis taip pat padeda stebėti mokytojų kaitos procesus, įvertinti realų mokytojų poreikį, remiantis oficialia mokyklų, savivaldybių teikiama informacija“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.
Informaciją gali įkelti kiekviena švietimo įstaiga – bendrojo ugdymo, profesinė ar neformaliojo švietimo mokykla, darželis, taip pat privatūs švietimo teikėjai. Skelbimai prieinami visiems interneto vartotojams, juos galima rasti čia. Kuo daugiau švietimo įstaigų suves duomenis apie siūlomas darbo vietas mokytojams, tuo lengviau visiems ieškantiems bus galima surasti informaciją vienoje vietoje ir stebėti situaciją.
Nacionaliniai sprendimai
ŠMSM yra priėmusi sprendimus, kurie padėtų mokyklose išlaikyti mokytojus ir pritraukti naujus, vyresnės kartos pedagogams pasitraukus į užtarnautą poilsį.
„Pirmiausia – tai darbo užmokesčio didinimas. 2022 m. mokytojų atlyginimus didinome dešimtadaliu, šiemet jie augo dar 13 proc. Labai svarbu, kad parlamentinėms partijoms pavyko sutarti dėl ilgalaikės mokytojų atlyginimų didinimo perspektyvos ir užfiksuoti tai susitarime dėl švietimo“, – sako ministrė J. Šiugždinienė.
Siekiant pritraukti daugiau jaunų žmonių rinktis mokytojo profesiją, įstojusiesiems į didžiausią poreikį turinčias pedagogikos specialybes skiriamos tikslinės stipendijos, siekiančios 319 eurų per mėnesį. Paskutinio kurso trūkstamiausių pedagogikos specializacijų studentams, sudariusiems išankstines darbo sutartis su mokyklomis ar savivaldybėmis, numatyta galimybė stipendijas padidinti iki 539 eurų.
Pedagogikos studijos taip pat pripažintos kaip vienos iš prioritetinių specializacijų, į kurias stojančiųjų priėmimas šiemet neribojamas, jei jie atitiks stojimo į valstybės finansuojamas vietas reikalavimus. Taip pat padaugėjo galimybių pradėti dirbti mokytoju ir tuo pačiu metu įgyti pedagogo kvalifikaciją, valstybė skiria finansavimą antrai kvalifikacijai įgyti.
Šį rudenį startuoja ir nacionalinė edukologijos mokslų programa, kuri apima tyrimus, doktorantūros ir podoktorantūros studijų finansavimą, stažuotes. Programos tikslas parengti mokslininkus ir dėstytojus, kurie galėtų ugdyti stiprius pedagogus.
Ruošiami pedagogų rengimo centrų kriterijai, kurie padės užtikrinti aukštą kokybės standartą aukštosiose mokyklose, rengiančiose pedagogus.
Savivaldybių iniciatyvos
Labai svarbu, kad pačios mokyklos būtų patrauklios jauniems pedagogams. Mokyklos, kaip ir kitos organizacijos, konkuruoja dėl geriausių žmonių su verslu. Tad daug reikšmės turi tai, ar mokyklos vadovas geba palaikyti motyvuojančią, kurti skatinančią darbo aplinką.
Praėjusiais metais ŠMSM skyrė lėšų savivaldybėms padėti pritraukti naujų mokytojų. Savivaldybės ir savo lėšomis finansuoja pedagogo kvalifikacijos įgijimą ar pedagogines bakalauro studijas.
Pavyzdžiui, Jurbarko r. savivaldybė skatina pedagogus persikvalifikuoti ir rinktis tokias specialybes, kurių mokytojų trūksta šios savivaldybės mokykloms. Mokytojų, švietimo pagalbos specialistų ir kitų mokyklų darbuotojų studijų kainą padengia savivaldybė. Baigusieji studijas įsipareigoja ne trumpiau kaip 3 metus dirbti Jurbarko r. švietimo įstaigose.
„Nuo 2021 m. savivaldybė finansavo 10 pedagogų studijas. 7 iš jų studijas jau užbaigė ir sėkmingai tęsia darbą mūsų rajono švietimo įstaigose, likę 3 dar studijuoja. Džiaugiamės, kad pedagogai pasirinko būtent mūsų rajonui reikalingų specialybių studijas: ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogikos, logopedijos, specialiosios pedagogikos, psichologijos, socialinės pedagogikos“, – sako Jurbarko r. savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Aušra Baliukynaitė.
Kauno r. savivaldybė kasmet skiria po 100 tūkst. eurų mokytojų pritraukimo priemonėms įgyvendinti. Per 2 metus tai padėjo pritraukti 51 mokytoją.
„Prognozuojame, kad per artimiausius 5 metus mūsų rajono mokykloms reikės daugiau kaip 60 mokytojų, apie 15 pagalbos mokiniui ir mokytojui specialistų. Todėl jau dabar taikome įvairias priemones motyvuoti mokytojus dirbti rajono mokyklose“, – sako Kauno r. savivaldybės Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjas Jonas Petkevičius.
Savivaldybės lėšomis padengiama mokytojų persikvalifikavimo ir papildomo mokomojo dalyko specializacijos studijų kaina, o Kauno r. gyventojams, norintiems įgyti pedagogo ir mokomojo dalyko kvalifikaciją, finansuojama 80 proc. studijų kainos. Pasak J. Petkevičiaus, taip ne tik parengiami mokykloms reikalingi pedagogai, bet ir mažinamas nedarbas Kauno r. – savivaldybės gyventojas turi galimybę persikvalifikuoti ir pradėti dirbti mokykloje.
Įdarbinti naujus mokytojus ir išlaikyti jau esamus padeda ir sprendimas savivaldybės lėšomis kompensuoti mokytojų kelionės į darbą ir atgal išlaidas. Tokiomis kompensacijomis šiuo metu naudojasi 875 Kauno r. pedagogai.
ŠMM nuotrauka
