Etninės kultūros globos taryba siekia, kad visi Lietuvos etnografiniai regionai turėtų pilnai įteisintus herbus ir vėliavas.
Šiuo metu keturi iš penkių Lietuvos etnografinių regionų (Aukštaitija, Dzūkija (Dainava), Suvalkija (Sūduva) ir Žemaitija) turi su Lietuvos heraldikos komisija (LHK) suderintus herbų ir vėliavų projektus. Tuo tarpu dėl kuriamo Mažosios Lietuvos herbo pagrindinio simbolio parinkimo jau penkti metai vyksta nevaisinga diskusija tarp šio regiono atstovų ir LHK.
Mažosios Lietuvos regioninės etninės kultūros globos tarybos ir regiono savivaldybių iniciatyva Klaipėdos universiteto mokslininkai atliko dvi regiono heraldinių ženklų istorines studijas, kurių pagrindu nutarta regiono heraldikos pagrindiniu simboliu pasirinkti briedžio simbolį, plačiai naudotą įvairiais regiono istoriniais laikotarpiais. Tačiau LHK šiam simboliui nepritaria, argumentuodama tuo, kad Antrojo pasaulinio karo metais šio gyvūno atvaizdą naudojo ir viena iš nacistinės Vokietijos karinių divizijų. Pastaruoju metu Mažosios Lietuvos taryba apsisprendė kreiptis į Lietuvos Respublikos Prezidentą, prašydama padėti išspręsti susidariusią konfliktinę situaciją.
Kitų Lietuvos etnografinių regionų herbai taip pat nėra galutinai įteisinti. Pagal heraldikos įteisinimo procedūrą, jie turėtų būti ne tik suderinti su LHK, bet ir patvirtinti Lietuvos Respublikos Prezidento. Etnografinių regionų vėliavų etalonus turėtų patvirtinti Etninės kultūros globos taryba, suderinusi su LHK.
Prieš teikiant etnografinių regionų heraldinius ženklus tvirtinimui, Etninės kultūros globos taryba nutarė išsiaiškinti, ar suderinta su LHK regionų heraldika yra pakankamai prigijusi – ar regionų žmonėms ji yra sava, ar atitinka jų lūkesčius. EKGT paskatinošį klausimą aptarti savo padalinius, veikiančius etnografiniuose regionuose – regionines etninės kultūros globos tarybas. Tai ir buvo padaryta šių metų pradžioje vykusiuose regioninių etninės kultūros globos tarybų posėdžiuose.
Klausimą apsvarsčiusi Dzūkijos (Dainavos) regioninė taryba nutarė, kad Dzūkijos heraldika, kuri buvo sukurta ir suderinta su LHK 2003 metais, puikiai prigijo - dzūkai savo herbu ir vėliava didžiuojasi ir juos brangina. Dzūkijos tarybos nuomone, Dzūkijos heraldinius ženklus drąsiai galima teikti Prezidento tvirtinimui. Analogiškas buvo Suvalkijos (Sūduvos) regioninės tarybos sprendimas dėl Suvalkijos regiono heraldikos, kuri buvo sukurta ir suderinta su LHK 2015 metais.
Tuo tarpu Žemaitijos tarybos posėdyje aptariant Žemaitijos heraldinius ženklus buvo išsakyta ir kritiškų nuomonių. Žemaitijos herbas ir vėliava sukurti ir suderinti su LHK seniausiai (1994 ir 1998 metais), tačiau daliai žemaičių jie nėra priimtini: kritikuojamas lotyniškas herbo užrašas, herbo skydo laikytojai. Tačiau Žemaitijos heraldikos sukūrimą inicijavusios Žemaičių kultūros draugijos atstovų teigimu, visos heraldikos detalės yra istoriškai pagrįstos, su LHK suderinti Žemaitijos herbai (kurių yra net trys) ir vėliavos (dvi) daugeliui žemaičių yra tapę jų savastimi. Žemaitijos taryba nutarė praplėsti 1994 ir 1998 metais parengtos Žemaitijos heraldikos aprašymus bei vystyti tolimesnes diskusijas su visuomene siekiant plačiau pristatyti ir išaiškinti sukurtus ženklus.
Aukštaitijos taryba nutarė inicijuoti Aukštaitijos regiono heraldinių ženklų keitimą. Sudaryta darbo grupė iš regioninės tarybos narių, planuojant į ją dar pakviesti istorikų, mitologų, heraldikos žinovų. Taip pat nutarta inicijuoti viešą diskusiją dėl regiono heraldinių ženklų savivaldybėse. Toks sprendimas priimtas, nes daugelio Aukštaitijos tarybos narių nuomone, 2006 m. sukurti ir su LHKsuderinti regiono heraldiniai ženklai regione neprigijo – dažnu atveju regiono žmonės šių ženklų neatpažįsta, jais stebisi.
Etninės kultūros globos taryba šiuo metu aiškinasi, kokius naujausius reikalavimus dėl techninių parametrų turi atitikti etnografinių regionų heraldiniai ženklai, norint pateikti jų etalonus tvirtinimui.
EKGT nuotr.
