Žemaičių žemės poetui Vytautui Mačerniui prieš trejus metus buvo atidengtas paminklas Telšiuose, o 2021-ųjų, minint poeto 100-ąsias gimimo metines, Sedoje – mokyklinis suolas.
„Išsprogdinimas“
Telšiuose, Žemaitės gimnazijos kiemelyje 2018 m. pastatyta skulptūra ,,Išsprogdinimas" skirta Žemaitijos poeto, jauniausio literatūros klasiko, naujosios lietuvių poezijos pradininko Vytauto Mačernio atminimui.
Skulptūra menine kalba įprasmina poeto anksti prasidėjusį brandų literatūrinį kelią ir tragišką mirtį. Paminklo vieta pasirinkta neatsitiktinai – šioje, modernizmo stiliaus gimnazijoje, poetas V. Mačernis mokėsi ir pradėjo savo kūrybinį kelią, patyrė pirmąją meilę.
Skulptūros autorius – profesorius Gediminas Karalius, liejikas – skulptorius Žilvinas Pabrinkis, architektas – Algirdas Žebrauska
Idėja sukurti paminklą V. Mačerniui G. Karaliui kilo dar besimokant Vilniaus dailės akademijoje, kai 1970 m. perskaitė tuomet išleistą V. Mačernio poezijos knygą „Žmogaus apnuoginta širdis“.
Tuometinis Telšių vyskupas Kęstutis Kėvalas palaiminęs paminklą sakė: „Tikrai poetinis ruduo. V. Mačerniui tikrai patiktų tai, kas čia aplink mus: tie lapai, tolumoje spindintis saulės virpėjimas. Kaip gražiai į tai įsilieja poeto pašaukimas – dovanoti naują pasaulį. Naują viziją. Matyti kitaip tikrovę, mus supančią. Poetas per metaforas padovanoja tai, ką galėtume pavadinti žengimu į kitą tikrovę. Tos dimensijos, kurias atveria žmogus, apdovanotas talentu valdyti metaforą, yra padrąsinimas mums kurti pasaulį, tapti kūrėjais. Tik įsivaizduokite, jaunuolis, studijavęs čia, gimnazijoje, staiga padovanoja pasaulį visai Lietuvai, kuri šiandien juo žavisi.“
Vyskupas priminė, kad labai simboliška, jog poetui V. Mačerniui paminklas atidengiamas tuomet, kai minimas Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės šimtmetis.
„Aš pažinau karalių tavyje“ – taip užrašyta ant šios skulptūros. Pažinti karalių mūsų dangaus Kūrėjuje ir paskui savyje. Karalių. Ir tada eiti per gyvenimą, kaip jis, su ta keliauninko lazda ir dovanoti naują pasaulį. Štai kokį turime mes visi kvietimą, V. Mačerniui einant priešaky“, – kalbėjo tuometinis Telšių vyskupas.
Poetas Vytautas Stulpinas, du dešimtmečius svajojęs ir kovojęs, kad šitas paminklas būtų pastatytas, stovėdamas prie ką tik atidengto paminklo, sunkiai tvardydamas jaudulį, sakė: „Šiandien nuostabi, laiminga diena. Kai 1970 m. išėjo toje sovietinėje Lietuvoje pirmoji V. Mačernio poezijos knyga „Žmogaus apnuoginta širdis“, kada į Šarnelę pradėjo plūsti minios žmonių, tai jo mama Elžbieta Mačernienė juos visus taip pasitikdavo: „Vakalee, Vytauts viel gyvs.“ Tai šiandien mes galime pasakyti, kad poetas V. Mačernis vėl sugrįžo, įkūnytas bronzoje, prie savo mokyklos. Jis sugrįžo ilgam, kad čia visi praeinantys stabtelėtų, kaip šit ir jis stabtelėjo, ir įsimąstęs žvelgia ne tik į tolymes, bet ir į aukštybę. Dažnai sakome likimas. Taip, likimas, kaip kokia šachmatų lenta, kurioje sudėtos figūros. Tačiau jo gyvenimas yra lemtis. Tai kažkas daugiau už likimą, už tą horizontalų, šiek tiek kitokį judėjimą šitoje žemėje, kada įsijungia aukštesnės dimensijos.“
Mokyklinis suolas
2021-ųjų birželio 15-ąją, minint poeto Vytauto Mačernio gimimo 100-ąsias metines ir Sedos vidurinės mokyklos 100-metį, Sedoje, netoli buvusios vidurinės mokyklos, kurioje keletą metų mokėsi ir V. Mačernis, atidengta skulptoriaus Mykolo Saukos sukurta skulptūra „Vytauto Mačernio mokyklinis suolas“.
Pasak idėjos autorės, buvusios ilgametės Sedo mokyklos direktorės, Mažeikių r. savivaldybės tarybos narės Genoveitos Gricienės, šiuo atminimo ženklu norėta įamžinti mokyklos ir poeto šimtmečius.
„1921 m. sediškiai tuometinio Švietimo ministerio laidimu Sedoje atidarė vidurinę mokyklą, kurią mena senosios Vytauto gatvės, tuomet mokinių vadintos Liepų alėja, liepos, – renginio dalyviams pasakojo G. Gricienė. – Mokyklą mena ir šv. Jono Nepamuko bažnyčia, Vytauto paminklas, ant kurio būsimo poeto Pauliaus Jurkaus ranka užrašyta: „Visi lietuviai dirbkime išvien“. Mokyklos vaikus mena ir tiltas per Varduvą, kuris tada buvęs pramogų vieta. Čia mokiniai žaidė, skyrė pasimatymus, o vikresni sugebėdavo, nusileidę turėklais, per tilto apačią nusikabarosti iki kitų turėklų. O visos užtiltės trobos buvo pilnos kvaterentų (nuomininkų, – aut. pas.)“.
1931 m. į Sedos mokyklą atėjo mokytis V. Mačernis. Tuo metu čia mokėsi ir kiti du būsimieji poetai: P. Jurkus ir Leonardas Andriekus. Simboliška, kad ir meno kūrinys – suolas – trivietis, tarsi visiems trims poetams.
Skulptūros atidengimo diena, birželio 15-oji, sutampa su prieš 86-erius metus, 1935 m., V. Mačernio Sedos vidurinės mokyklos baigimu. Tą dieną jam buvo įteiktas Sedos valdžios vidurinės mokyklos baigimo pažymėjimas.
Deja, po 9 metų, 1944-aisiais, spalio 7 d., žuvo V. Mačernis, o kartu su juo – ir mokyklos pastatas, kuris buvo subomborduotas ir padegtas.
Renginio dalyvius sveikino ir idėjos autoriams bei jos įgyvendintojams dėkojo Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktorius Saulius Šiurys, skyręs visiems vieną iš V. Mačernio eilėraščių. Sveikinimus ir padėkos žodžius išsakė kiti šventės svečiai.
Mintimis apie poetą dalijosi ir į šventę pakviestas, buvęs Sedos parapijos klebonas kun. Saulius Katkus, dabar dirbantis Klaipėdoje. Dvasininkas, prieš tris dešimtmečius dirbdamas Sedoje, puoselėjo mintį bažnyčios šventoriuje pastatyti V. Mačerniui skirtą suolą.
Skaityti V. Mačernio ir savo pačių sukurti – mažeikiškio Virginijaus Sungailos, telšiškių Sigitos Naglienės bei V. Stulpino – eilėraščiai. Muzikiniais intarpais renginį paįvairino Gabrielė Griškėnaitė bei Lina Rupšienė.
Vėliau vaišintasi žemaitiška pusmarškone koše ir kaimišku natūraliu rūgpieniu. 
Po pietų – išvyka į Šarnelę, Plungės r., kur norintieji skaitė V, Mačernio vizijas.
Nuotr.:Budas.lt ir „Kalvotoji Žemaitija“
Daugiau nuotraukų (1) Facebook
