Lietuvos gyventojai vartoja per mažai vaisių ir daržovių: per dieną vienam žmogui rekomenduojama suvalgyti mažiausiai 400 g vaisių ir daržovių, tačiau mūsų šalyje šis skaičius vidutiniškai tesiekia apie 300 g, teigia prof. dr. Rimantas Stukas. Prasidėjus pavasariui daugelis susimąsto apie daržovių būtinybę organizmui, tačiau dažnam sunkiai sekasi jas integruoti į savo kasdienį maisto racioną. 

Baltymai – vienas svarbiausių maistinių elementų. Vištiena – puikus gyvūninių baltymų šaltinis. Sportininkai ir sveikos mitybos šalininkai dažniausiai renkasi krūtinėlę, nes ji liesa ir nekaloringa, tačiau neverta pamiršti ir kitų vištienos dalių. Sveikos gyvensenos ir mitybos specialistas Artūras Sujeta atskleidžia, kuo naudingi vištienos sparneliai ir kaip geriausia juos valgyti.

Kava – gėrimas, be kurio dauguma lietuvių negali įsivaizduoti savo dienos – statistiniai duomenys rodo, kad per dieną vienas lietuvis vidutiniškai jos išgeria daugiau nei 2 puodelius! Nuolatos auga ne tik kavos vartojimas, tačiau ir pačių kavos mėgėjų reikalavimai – jie darosi išrankesni ir reiklesni kavai.

 Indrė Baikaitė

INGREDIENTAI:

PORCIJŲ SKAIČIUS:12

Prasidedant pavasariui labai svarbu pasirūpinti derama mityba, kuri padėtų sustiprėti po žiemą patirto saulės ir vitaminų stygiaus. Kad gautume visko, ko reikia mūsų organizmui, nebūtina išleisti daugybės pinigų išskirtiniams maisto produktams ar egzotiniams vaisiams – dažnai pakanka ant stalo arba pietų dėžutėje turėti riešutų ar džiovintų vaisių, uogų. Maža sauja šių gėrybių kasdien ne tik numalšins alkį, bet ir padės stiprinti imunitetą, puoselėti grožį.

Užgavėnės – tai ne tik smagi atsisveikinimo su žiema šventė, bet ir puiki proga pasilepinti gardžiais patiekalais. Ir žinoma, ko gero – tai geriausias tradicinis laikas išsikepti blynų. Varle.lt buitinės technikos specialistai teigia, kad vaflinės ir čirvinių blynų keptuvės populiarios visada. Tokia technika leidžia labai lengvai ir greitai išsikepti ne tik gardžių patiekalų, bet ir gražiai atrodančių skanėstų, kuriuos mėgsta ne tik vaikai. Užgavėnių proga Varle.lt smulkios buitinės technikos specialistai parengė 7 auksines čirvinių blynų kepimo taisykles.

Ką bendro turi Viljamas Šekspyras ir blynai? Kodėl vartant blynus reiktų turėti monetą? Įdomūs faktai bei virtuvės šefo Ruslano Bolgovo rekomenduojami blynų torto bei spalvotų blynų receptai

Vienas populiariausių patiekalų pasaulyje - blynai. Jie, priklausomai nuo šalies ir jos tradicijų, ruošiami skirtingais būdais, naudojami įvairūs įdarai bei padažai. Vietnamietiški Banh Xeo iš ryžių bei kokosų pieno, italų Crespelle iš kaštonų miltų ar krevetėmis įdaryti korėjiečių Haemul Pajeon – blynų variantų yra begalės. Ar žinojote, kad blynai buvo sukurti kaip būdas sunaudoti riebius, gendančius produktus prieš Gavėnios pradžią? Arba kad tai buvo mėgstamiausias Viljamo Šekspyro valgis? Pateikiame ir dar keletą įdomių faktų, kurių apie blynus, tikriausiai, negirdėjote:

Ar žinote, kad per metus kiekvienas lietuvis išmeta apie 50 kg maisto atliekų, kurių dalis dar nesugedusi ir tinkama vartoti. Visi puikiai žinome, kad planuodami pirkinius ne tik sutaupome, bet ir išvengiame nereikalingų pirkinių, na o maisto atžvilgiu – mažiau išmetame nesuvartotų maisto produktų. Ekspertai pateikia ir praktiškus patarimus, padėsiančius mažinti maisto atliekas.

Pyrago ar keksiukų kepimas dažnai asocijuojasi su ilgu procesu. Tačiau galima labai nesudėtingai pasigaminti tokius ir namuose. Kasdieniškumui išsklaidyti – pagardinkite juos vaisių sultimis bei grietinėle. Tiesa, svarbiausia dalis – gaminkite juos kartu. Juk turbūt ne dažnai sau leidžiate gaminant maistą galvoti ne apie rimtus dalykus, o tiesiog bendrą pramogą.

Jei lankėtės pietų Italijoje, bet neparagavote vietoje gaminamų tradicinių sūrių – vadinasi nematėte tikrosios Italijos. Nors itališki mocarelos, rikotos, gorgonzolos, parmezano ir kiti sūriai dažni produktai lietuvių virtuvėje, renginių organizatorės Olgos Raškauskienės surengtoje degustacijoje atskleistas autentiškas jų skonis. Sūrius pristatęs meistras Biagio Staiano iš Pietų Italijos sako, jog mocarela, kurią galima nusipirkti Lietuvoje, nė iš tolo neprimena tikrojo jos skonio tiesiog dėl „kitokių karvių auginimo sąlygų“,  todėl specialiai renginiui šefas atsivežė itališką pieną.

 Mokome ugdymo įstaigos bendruomenės tėvelius, personalą ir virėjas, kaip paruošti maistą, kad būtų ne tik skanu, nebrangu, bet ir sveikatai palanku. O tai, pasirodo, gana paprasta. Maisto technologė Raminta Bogušienė atsako į keletą tėveliams rūpimų klausimų ir dalijasi sveikatai palankesniais receptais.

Lietuvių mitybos įpročiai vis dar atsilieka nuo pasaulinių tendencijų, tačiau specialistai pripažįsta, kad ir čia jau prigyja svetur paplitusios gastronominės mados – žmonės darosi drąsesni ir išrankesni, norima kokybiškų ir natūralių produktų. „Biovela Group“ maisto specialistas Lukas Semeževičius pabrėžia, kad Lietuvoje įsitvirtina Vakarų šalių požiūris, kai maistas – vėl tarsi vaistas, ir šis požiūris atsispindi maisto tendencijų prognozuotojų įžvalgose bei mitybos specialistų rekomendacijose.

Norime mes to ar ne, nauji technologiniai išradimai vis labiau įtraukiami į mūsų kasdienes veiklas. Sugalvojama vis daugiau būdų ir idėjų, kaip pasilengvinti įprastus darbus ir taip sutaupyti laiko bei energijos. Net toks, rodos, elementarus procesas, kaip, pavyzdžiui, blynų kepimas, tampa vis labiau modernizuotas. Nustebtumėte, kokiomis inovacijomis siūlo pasinaudoti šiandienos išradėjai, siekdami paversti blynų kepimą greitu ir lengvu, tačiau labai kūrybišku procesu.

 Prasidėję Naujieji Metai skatina ne tik išsikelti sau naujus tikslus, priimti naujus iššūkius, bet ir atneša naujas, dinamiškas tendencijas įvairiose srityse, kuriomis vadovaujasi visas pasaulis. Viena tų sričių - virtuvė, maisto gaminimo ir valgymo įpročių subtilybės, kurių tendencijas diktuoja garsiausi virtuvių šefai, mitybos ekspertai bei nuolat besikeičiantis žmonių gyvenimo būdas. Pagal senovės kinų kalendorių, Sausio 28 d. prasideda Naujieji Ugninio gaidžio metai. Jų sutikimas dažnai minimas ne tik Kinijoje, bet ir likusiame pasaulyje. Pagal kinų papročius, pasitinkant Gaidžio metus griežtai negalima valgyti paukštienos, tačiau ar tai galios ir likusius metus? Trumpai pažvelkime, kokios nerašytos maisto kultūros taisyklės vyraus 2017-tais.

Keičiantis sezonams kinta ir mūsų mityba, ypač šaltuoju metų laiku. Šviežius vaisius ar daržoves vis dažniau pakeičia sotesni, kaloringesni maisto produktai. Tačiau gydytoja dietologė Eglė Kliukaitė skatina nepamiršti pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamos normos ir suvalgyti bent 5 vaisius ar daržoves per dieną ir šaltuoju metų laiku.

Nuo pusryčių priklauso mūsų savijauta visą likusią dieną, todėl svarbu, kad jie būtų sotūs, maistingi ir suteiktų pakankamai energijos. Vitaminų gausūs pusryčių receptai kartais tampa iššūkiu, nes įprasta manyti, kad sveika mityba - neįveikiamas uždavinys. Daugelis žmonių dėl laiko stokos dažnai praleidžia pusryčius arba renkasi nelabai sveikus produktus, organizmui duodančius daugiau žalos, nei naudos. Laikui bėgant reikalingų elementų negaunantis organizmas nusilpsta, ima trūkti vitaminų ir kitų maistinių medžiagų. Efarma.lt specialistai pastebi, kad tokiu atveju padažnėja nusiskundimų dėl slenkančių plaukų, skilinėjančių nagų, nuovargio ir nusilpusio regėjimo. TOP 4 sveikų pusryčių receptai padės subalansuoti jūsų rytinę mitybą ir gauti dalį organizmui reikalingų medžiagų ir įkvėps improvizacijoms virtuvėje.

Šiltuoju metų laiku dažnai stengiamės atitrūkti nuo miesto šurmulio ir renkamės poilsį gamtoje. Grilyje keptas maistas - neatsiejama to dalis. Kad ir kaip stipriai patiekalų gaminimas lauke asocijuojasi su vasara, kasmet vis labiau pastebima tendencija juo mėgautis ir žiemą.

Gundantis šokolado aromatas, sodrus giros kvapas ir neatrastas žiemos skonis. Šiemet tarptautinėje turizmo parodoje „Adventur“ įvairiaspalviais medžiais sausio 20 – sausio 22 dienomis pražysiantis Šiaulių stendas pakvies ne tik susipažinti su naujais turizmo produktais, bet ir paskanauti „Gubernijos“ giros ar išbandyti natūralius vaistinės „Valerijonas“ kremus.

Gruodį pasibaigė saldumynų mėgėjų mestas sau iššūkis nevalgyti produktų su pridėtiniu cukrumi 30 dienų. Lietuvos sveikuolių sąjungos išplatintas vaizdo įrašas paskatino skanėstų nevalgymo maratoną. Socialiniame tinkle esančioje iššūkio grupėje prisijungė pusantro tūkstančio žmonių.

Gaminimo eiga:

1. Antienos filė įpjaukite keleta įpjovimų.
   Mėsą pagal skonį įtrinkite druska ir pipirais.
   Apkepinkite svieste ant keptuvės (apie 6-7 minutes), sudėkite apkeptą mėsą į kepimo indą ir pašaukite į 200 C orkaitę 10 minučių.
   Iškepusią mėsą ištraukite iš orkaitės, uždenkite folija ir leiskite mėsai 5 minutes pastovėti (subręsti).

Šventinis stalas be namuose kepto pyrago – kaip Kalėdų eglutė be viršūnėje spindinčios žvaigždės. Vienoms šeimininkėms – tai galimybė savo kulinariniu talentu nustebinti namiškius ir svečius. Kitoms – dar vienas virtuvės iššūkis, kurio rezultatas ne visados džiugina taip, kaip norėtųsi. Vis dėlto vadovaujantis pora patarimų, be didelių pastangų iškepsite komplimentų vertą gardėsį, o pats kepimas taps įspūdžių ir atradimų kupina veikla.

Nors pasiruošimas gražiausioms metų šventėms visuomet sukelia šiek tiek streso, šiemet situacijos nepalengvina dar ir tai, jog Kalėdos bus švenčiamos savaitgalį, tad dirbantieji neturės daug laiko ilgoms ingredientų Šv. Kalėdų stalui paieškoms ar maistui ruošti. Laimei, yra gausybė būdų įspūdingą šventinį stalą paruošti tikrai greitai. Vienas jų, kiek greitesnio negu įprasta paruošimo karštų patiekalų alternatyvos, pavyzdžiui, greičiau iškepančios rūšies mėsos naudojimas bei nesudėtingi, bet gardūs receptai. Juk Šv. Kalėdos – tai šventė skirta bendrauti su artimiausiais žmonėmis, o ne ilgas valandas vargti prie puodų.

Lietuvoje kūčių stalo neįsivaizduojame be tradicijų – dvylikos patiekalų, kurių vienas, be abejonės – šventiniai kūčiukai. Šiais pradedama gardžiuotis dar gerokai prieš Kalėdas ir prie arbatos ar kavos vaišinamasi kone visą likusią žiemą. Galbūt dėl to, kad juos pasigaminti nesudėtinga ir patiems, o skonis – kaip sausainių. Tačiau ar kada susimąstėte, jog daugelyje kitų šalių šventinis valgiaraštis atrodo visiškai kitaip? Tad ką žmonės deda ant šventinio stalo svetur? Štai įdomiausi desertai iš įvairiausių pasaulio kampelių, kuriuos, tikėtina, kad paragausite, jeigu šventes švęsite svetur.

Įdaryta višta, kalakutas,žąsis –patiekalai, jau daugelį metų neužleidžiantyssvarbiausių pozicijų ant šventinio stalo.Tiesa, kitokio pasirinkimo anksčiau ir nebuvo – pasak virtuvės šefės GalinosBovševič,parduotuvių lentynose ilgą laiką vienintelis paukštienos produktas buvo šaldytas neišpjaustytas viščiukas, trūko ir prieskonių. O mėsos atšildymas, ilgas marinavimas ir kepimasiš šeimininkių pareikalaudavo bent kelių dienų darbo, tad dažna šventes sutikdavo vos spėjusi nusijuosti prijuostę. Dabar tiek moterys, tiek vyrai pamėgę virtuvėje suktis dažnai – sparčiai populiarėja maisto gaminimas namuose. Deja, bet šiais metaistokios prabangos teks atsisakyti, matdidžiųjų žiemos švenčių dienos sutampa su savaitgaliu.

Kava – neatsiejama šiuolaikinio pasaulio gyvenimo būdo dalis. Bent jau kas antram pasaulio gyventojui kava – pagrindinis ryto akcentas, padedantis prabusti, žvaliai pradėti darbus bei aktyviai siekti tikslų. Kava – lyg mūsų pagalbininkas, be kurio mūsų gyvenimas nebūtų toks šviesus ir gyvybingas. Tai ne tik karšta,tonizuojanti dienos pradžia, bet ir gurmanų degustuojamas, vertinamas gėrimas.

Specialistai tikina, kad susidomėjimas sveikos mitybos principais kasdien auga, o įsitikinimas, kad sveikas maistas yra neskanus, pamažu blėsta. Vištiena taip pat gali būti tuo pačiu metu ne tik gardi, bet ir maistinga, naudinga organizmui ir sveikatai. Viskas, ko reikia – tai žinoti, kokie gaminimo būdai yra sveikiausi bei kokias naudingąsias vištienos savybes galime prarasti netinkamai ją ruošdami.